Ekspresionizmo muzika

Ekspresionistinė muzika dažnai pasižymi dideliu disonanso lygiu, ekstremaliais dinamikos kontrastais, nuolatiniu tekstūrų keitimu, „iškreiptomis“ melodijomis ir harmonijomis bei kampuotomis melodijomis su dideliais šuoliais.

1. Ką reiškia ekspresionizmas muzikoje?
2. Kokie yra ekspresionizmo muzikos pavyzdžiai?
3. Kokios yra 3 ekspresionizmo savybės?
4. Kokie yra ekspresionizmo stiliai?

Ką reiškia ekspresionizmas muzikoje?

Ekspresionizmo terminas iš pradžių buvo pasiskolintas iš vaizduojamojo meno ir literatūros. Menininkai kūrė ryškius paveikslėlius, iškraipydami spalvas ir formas, kad sukurtų nerealius vaizdus, ​​siūlančius stiprias emocijas. Ekspresionistiniai kompozitoriai į savo muziką įliejo intensyvios emocinės išraiškos ir tyrinėjo pasąmonę.

Kokie yra ekspresionizmo muzikos pavyzdžiai?

Kitas reikšmingas ekspresionistas buvo Béla Bartók (1881–1945) ankstyvuosiuose kūriniuose, parašytuose antrajame XX amžiaus dešimtmetyje, pavyzdžiui, Mėlynbarzdžio pilyje (1911) (Gagné 2011, 92), Medinis princas (1917) (Clements 2007), ir „Stebuklingas mandarinas“ (1919) (Bayley 2001, 152).

Kokios yra 3 ekspresionizmo savybės?

Ekspresionistinis menas bandė perteikti emocijas ir prasmę, o ne tikrovę. Kiekvienas menininkas turėjo savo unikalų būdą „išreikšti“ savo emocijas savo mene. Siekiant išreikšti emocijas, tiriamieji dažnai yra iškraipomi arba perdėti. Tuo pačiu metu spalvos dažnai būna ryškios ir šokiruojančios.

Kokie yra ekspresionizmo stiliai?

Kaip matyti iš tokių etikečių kaip abstraktus ekspresionizmas ir neoekspresionizmas, spontaniškas, instinktyvias ir labai emocingas ekspresionizmo savybes dalijasi keli vėlesni XX amžiaus meno judėjimai.