Atsakymas. Žiovulys gali atlikti socialinę funkciją (perduoti nuobodulį) ir fiziologinę funkciją (kūno būklės reguliavimas). Žiovimo tyrimas yra ne kas kita, kaip nuobodu. ... Yra teorija, kad žiovulys yra pusiau savanoriškas veiksmas ir iš dalies refleksas, kurį kontroliuoja smegenų hipotalamoje esantys neurotransmiteriai.
- Kodėl mes žiovaujame paprastais žodžiais?
- Kodėl žiovulys yra patrauklus?
- Kodėl mes žiovaujame, kai matome, kaip kažkas žiovauja?
- Kodėl mes žiovaujame?
Kodėl mes žiovaujame paprastais žodžiais?
Viena yra ta, kad kai mums nuobodu ar pavargę, mes tiesiog nekvepiame taip giliai, kaip paprastai. Remiantis šia teorija, mūsų kūnai ima mažiau deguonies, nes kvėpavimas sulėtėja. Todėl žiovulys padeda mums į kraują įnešti daugiau deguonies ir iš kraujo pašalinti daugiau anglies dioksido.
Kodėl žiovulys yra patrauklus?
Užkrečiamas žiovavimas atsiranda netyčia, kai stebime kito žmogaus žiovavimą - tai įprasta echofenomenų forma - automatinis kito žodžio imitacija (echolalija) ar veiksmai (echopraksija). Ir ne tik žmonės turi polinkį užkrečiamam žiovuliui - tai daro ir šimpanzės bei šunys.
Kodėl mes žiovaujame, kai matome, kaip kažkas žiovauja?
Pasak mokslininkų, labiausiai tikėtina priežastis yra empatija. „Žmonėms senstant, mes stipriname savo psichosocialinį ir neurologinį vystymąsi, kitus žiovaujančius žmones laikome užuomina, kad taip pat turėtume žiovauti“, - sako dr. Saghir. Žinomas kaip echofenomenas, tai taip pat buvo pastebėta šimpanzėms ir šunims, taip pat žmonėms.
Kodėl mes žiovaujame?
Žiovulys yra dažniausiai nevalingas procesas, kai atidaroma burna ir giliai įkvepiama, o plaučiai pripildomi oro. Tai labai natūrali reakcija į nuovargį. Tiesą sakant, žiovulį dažniausiai sukelia mieguistumas ar nuovargis. Kai kurie žiovulys yra trumpi, o kai kurie trunka kelias sekundes prieš iškvepiant burną.